Ieškojimai ir atradimai: XX a. 9-asis dešimtmetis

Rūta Skudienė

Originalios meninės kalbos, tautinės tapatybės paieškos 9-ojo dešimtmečio Lietuvoje akivaizdžiai disonavo su oficialiai deklaruoto „brandaus socializmo“ kasdienybe, kuri iš dalies tebuvo sąstingio ir konformizmo atspindys. Iki pat Atgimimo ir Sąjūdžio metų Lietuvos radijas, televizija, periodika vengė džiazo muzikos aktualijų. Žinios apie šio žanro atlikėjus ar įvykius tradiciškai skelbtos jaunimo muzikos skiltyse ar specializuotuose leidiniuose¹. Priešingai nei LRT, kuri beveik netransliavo ir savo fondams neįrašinėjo lietuvių džiazo atlikėjų, firmos „Melodija“ padalinys Vilniaus plokštelių studija iki 1990-ųjų įrašė ir išleido iki trisdešimties įvairaus formato džiazo albumų². Išskirtinio paminėjimo nusipelno kasmet nuo 1981 iki 1990 m. Latvijos laikraščio Sovetskaja molodiož skelbta geriausių buv. Sovietų Sąjungos džiazo atlikėjų anketa „Visos žvaigždės“. Jos iniciatorius šviesaus atminimo latvių žurnalistas, džiazo apžvalgininkas Jurijus Kopmanas reitingavimo modelį parengė pagal autoritetingojo amerikiečių žurnalo „Down Beat“ pavyzdį³. Anketos duomenimis, lietuvių džiazo atlikėjai nuolat pirmavo⁴. Apklausos rezultatus skelbė TASS’o agentūra, Maskvos centrinė televizija ir režimui oponuojantis „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ (programa rusų kalba). Be abejo, tai labai pasitarnavo šios informacijos sklaidai ir užsienyje. Motyvuojantis postūmis Lietuvos džiazo atlikėjams buvo pirmųjų Birštono džiazo festivalių dešimtmetis. Šį žanrą ėmė vertinti ir akademinį muzikinį išsilavinimą turintys muzikantai. 1982 m. atgaivinti ir džiazo vakarai „Neringos“ kavinėje. Per trumpą laiką subrendo nauja džiazo atlikėjų karta, ugdyta konservatorijoje Vilniuje, Klaipėdos fakultetuose, aukštesniosiose bei vaikų muzikos mokyklose. Antroji 9-ojo dešimtmečio pusė paženklinta savitu lietuviško džiazo stiliaus proveržiu, gausiomis atlikėjų koncertinėmis kelionėmis į kitų šalių festivalius.

Pianistas, kompozitorius, aranžuotojas Kęstutis Lušas (1957–2017) žinomas kaip originalių kompozicijų autorius, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs plačiai naudoti įvairius klavišinius instrumentus, sintezatorius. Pianistas pasižymėjo puikia technika, virtuoziškumu, gebėjimu savitai perteikti klavišinių skambesį; grojo basetu, bosine gitara, mušamaisiais. Skambinti fortepijonu mokėsi Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1979 m. subūrė trio: Kęstutis Lušas (p), Valerijus Nazarovas (b), Edmundas Malinauskas (dr). 1981 m. prie jų prisijungė vokalistė Marina Granovskaja bei saksofonininkas Viktoras Ignatovas. Lušas vadovavo estradiniam ansambliui „Elektra“, kūrė džiazo pjeses, parašė nemažai estradinių dainų. Buvo pripažintas geriausiu Birštono džiazo festivalio pianistu (1980, 1982). 1988-aisiais už kūrybos originalumą jam atiteko Lietuvos kompozitorių sąjungos prizas. Su trio, su Granovskaja, su Petru Vyšniausku dalyvavo festivaliuose „Gintarinė triūba“, „Vitebskаja osen’“ „Vasaras ritmi“ Rygoje, „Vilnius forum jazz“, „ Pori Jazz “ ir kt. Išskirtinio dėmesio susilaukė jo programos su vokaliste Granovskaja bei monumentalios, išplėtotos kompozicijos „Saltomortale“ su saksofonininku Petru Vyšniausku. Su šiais atlikėjais įrašė plokštelę „Džiazo kompozicijos“ (1984); buvo išleisti jų koncertiniai Birštono džiazo festivalio įrašai (1988), Didžiojoje Britanijoje – „New music from Russia“, „Vienesse concert“ (1989, „Leo Records“)⁵.

Marina Granovskaja (g.1957) iš Kijevo 1980 m. atvyko į Kauną ir pradėjo dainuoti „Orbitos“ restorano programoje. Netrukus susidomėjo džiazu. 1981 m. su Lušo ansambliu laimėjo Didįjį prizą festivalyje „Vitebskaja osen’“, 1982 m. dalyvavo Birštono džiazo festivalyje.1983 m. Latvijos laikraščio Sovetskaja molodiož anketos duomenimis, tapo „metų atradimu“. 1985 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų estradinio dainavimo klasę. Dainavo su Lušo, Sauliaus Šiaučiulio, Gintauto Abariaus ansambliais, įrašė plokštelių. Dainininkės pasirodymai pasižymėdavo išskirtine scenos kultūra, emocingumu; jos sodrus, žemas, plataus diapazono balsas žavėjo menine įtaiga, subtiliais improvizacijų vingiais. Pirmosios solinės plokštelės „Midnight Song“ anotacijoje rašoma: „Tai muzika, atskleidžianti įvairiapusį solistės talentą, [...] leidžianti pajusti, su kokiu stiliaus suvokimu ir tikslumu dainininkė atlieka įvairių krypčių džiazą. Jai lengvai paklūsta bliuzas, subtili, rafinuota baladė „Round About Midnight“, iš pažiūros lengvabūdiškas standartas „Love You Madly“, dramatiška „People on a Street“ ar precizikos ir virtuoziškumo reikalaujanti „I’ve Got the World on a String“. [...] nuotaikų ir emocijų akvarelė magiškai užvaldo ir verčia be atodairos pulti į tokio džiazo stichiją, kur tarsi veidrodyje atsispindi menkiausios muzikinės dulkelės ir kuris, atliekamas solistės, žėri tarsi briliantų vėrinys ant mylimos moters kaklo.^“6 Šį albumą Granovskaja įrašė 1990 m. Vilniaus plokštelių studijoje su Gintauto Abariaus trio⁷. 1990 m. ji emigravo į Izraelį, vėliau – į JAV, iš ten – į Kanadą.

Pianistas ir kompozitorius Gintautas Abarius (1959–2010) baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. Jurgio Karnavičiaus fortepijono klasę, studijavo kompoziciją, sukūrė kamerinės instrumentinės, teatro, televizijos spektaklių, kino muzikos, estradinių dainų, giesmių, dainų vaikams. Džiazą pradėjo groti 1978 m. su Aleksandru Fedotovu (as) ir Rubinu Vainu (b). Būtent šiam trio atiteko pirmojo 1980 m. Birštono festivalio Didysis prizas. Vėliau jo sudėtis kito, išsiplėtė, lyderiu tapo pianistas Abarius. 1986 m. festivalyje „Baltijos jaunystė“ už estradinių dainų kūrybą jis pelnė Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą. Tais pačiais metais, Sovetskaja molodiož anketos duomenimis, tituluotas „džiazo atradimu“⁸. Lietuvoje kritikų buvo pripažintas geriausiu pianistu (1986,1989), metų muzikantu (1989). 1987 m. jo vadovaujamas kvartetas – Abarius (p), Vytautas Labutis (as), Gintaras Šulinskas (b), N. Beguncevas (dr) – laimėjo Didįjį prizą estrados artistų konkurse Maskvoje. Pianistas dalyvavo festivaliuose „Vasaras ritmi“ Rygoje, „Vitebskaja osen’“, „Baltijos jaunystė“, „Vilnius Jazz“, „Solo-Duo-Trio“ Krokuvoje, „Bratislava Jazz Days“, koncertavo Vakarų Europoje. Trio, kvartetas, ansamblis „Jazz archive“, pianisto duetas su Granovskaja iki 1988 m. pasirodė visuose Birštono festivaliuose. 1988 m. kvartetui paskirtas Didysis festivalio prizas. Įrašė plokštelių su trio, su kvartetu, su Granovskaja⁹. Abariaus ir jo ansamblių pasirodymai visuomet būdavo kupini šou elementų. 1989 m. po koncertų Ispanijoje dienraštis „El Pais“ pianistą pavadino Baltijos stebuklu, o jo techniką prilygino Jameso P. Johnsono ir Budo Powello virtuoziškumui¹⁰.

Nuolatinis Abariaus ansamblių narys saksofonininkas Aleksandras Fedotovas (1949– 2017) baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos klarneto klasę. Saksofonu groti mokėsi savarankiškai. Grojo Viačeslavo Ganelino bigbende¹¹. 1981–1983 m. stažavo Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje prof. Jurijaus Michailovo saksofono klasėje. Grojo pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“, Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoniniame orkestre. Nuo 1979 m. mokė saksofono Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (LMTA).

Arkadijus Gotesmanas (g. 1959) į Lietuvą iš Ukrainos atvyko 1979 m. Iki tol Tulos aukštesniojoje muzikos mokykloje mokėsi groti obojumi, fagotu ir mušamaisiais instrumentais. Lietuvoje grojo pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“ bei estradiniame ansamblyje „Oktava“. 1984 m. pradėjo groti Abariaus suburtuose ansambliuose. Su šias kolektyvais dalyvavo džiazo festivaliuose, įrašinėjo plokšteles. 1990 m. su Petru Vyšniausku sudarė duetą „PetrArka“. Tais pačiais metais Birštone jiems paskirtas pagrindinis festivalio prizas.

Multiinstrumentininkas ir vokalistas Skirmantas Sasnauskas (g. 1961) dar besimokydamas Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje subūrė džiazo trio. 1981 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją. Grojo Vladimiro Čekasino bigbende, Petro Vyšniausko diksilende. 1986 m. baigė konservatorijos trombono klasę, tais pačiais metais subūrė kvintetą: Sasnauskas (tb), Tomas Kutavičius (p), Vladas Slavinskas (g), Vladislavas Borkovskis (b), Linas Būda (dr). Domėjosi lietuvių folkloru, sukūrė savitą stilių. Groja įvairiais lietuvių liaudies instrumentais – dūdmaišiu, lumzdeliu, skudučiais, ožragiu, kanklėmis. Tuo laiku išradingai papildė savo kompozicijų instrumentarijų liaudies instrumentų tembrais ir spalvomis.1988 m. debiutavo Birštono festivalyje, jo kompozicija „Skudutis“ už kūrybingą folkloro panaudojimą pažymėta specialiuoju prizu. 1989 m. Vilniaus plokštelių studijoje įrašė pirmąjį albumą „Giesmė vaikams“ Dalyvavo Vilniaus, Dnepropetrovsko, Novosibirsko, Plovdivo, Rygos, „Tudengi jazz“ festivaliuose, koncertavo Suomijoje, Vakarų Vokietijoje. Vėliau reiškėsi kaip universalus muzikas, grojantis įvairiausių stilių džiazą – nuo tradicinio iki radikaliai eksperimentinio. Vienas pirmųjų iš instrumentininkų pradėjo dainuoti džiazo standartus.

Gitaristas Juozas Milašius (g.1968 m.) mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, studijavo džiazo gitarą, muzikos istoriją, improvizaciją, kompoziciją, grojo įvairiuose ansambliuose bei mokyklos bigbende. 1985 m. įrašė pirmuosius triukšmo eksperimentus¹². 1986 m. grojo su Petro Vyšniausko kvartetu. 1989 m. įkūrė ansamblį „Gitarmanija“: Milašius (g), Vladas Slavinskas (g), Vladas Borkovskis (b), Dalius Naujokaitis (dr). Dalyvavo „Osennije ritmy“ Leningrade, „Jazz Jamboree '87“ Varšuvoje, „Jazzkaar“ Taline, festivaliuose Birštone, Vilniuje. Gitaros atlikėjas novatorius, pasitelkęs elektroniką, taiko netradicinius, alternatyvius garso išgavimo bei muzikos komponavimo būdus. 10-ajame dešimtmetyje kūrė muziką kinui, performansams, grojo su įvairios stilistikos džiazo muzikantais – Vladimiru Čekasinu, Vladimiru Tarasovu, Martinu Schutzu, Hansu Kochu, Jimu Menesesu, Saincho Namtchylak ir kt.

Kontrabosininkas Arnoldas Gurinavičius (g. 1954) baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą ir Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1973 m. laimėjo I premiją respublikiniame jaunųjų atlikėjų konkurse. 1975–1987 m. griežė Lietuvos kameriniame orkestre. 1980 m. subūrė džiazo kvartetą: Šarūnas Gurskis (ts), Arūnas Šlaustas (p), Gurinavičius (db), Arvydas Vainius (dr); grojo kameriniuose ansambliuose. Nuo 1987 m. – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro kontrabosininkas. 1988 m. kvartetas su originalia kompozicinio džiazo programa debiutavo Birštono festivalyje, vėliau – „Vasaras ritmi“ Rygoje, „Aarhus Jazz festival “ Danijoje, „New Teritory“ Kijeve. Kuria muziką dokumentiniams filmams, dramos spektakliams, nuo 1993 m. rengia kontraboso muzikos rečitalius. Muzikos pavyzdžių skyriuje skambanti Gurinavičiaus kompozicija „Promenada“, įrašyta 1988 m. Birštono festivalyje, – ryškus 9-ojo dešimtmečio Lietuvos kompozicinio džiazo pavyzdys.

Vladimiras Tarasovas (g. 1947), Ganelino trio narys, – vienas iš nedaugelio džiazo kūrėjų pasaulyje, rengiantis solo programas mušamiesiems instrumentams. Kompozicijos „Atto“ – konceptualiai surežisuota muzikinio veiksmo-spektaklio visuma. Iki 1990 m. Vilniaus plokštelių studijoje įrašytos keturios tokios programos. Muzikinis veiksmas išradingai kuriamas, pasitelkiant visą mušamųjų, perkusinių instrumentų arsenalą, elektroniką. Programa „Atto II“ – aštuonios pjesės, pavadintos vaizduojamojo meno – grafikos terminu „Monotipijos“. Dailėje monotipijos specifiką lemia tai, kad tapoma ant idealiai lygaus paviršiaus ir daromas vienintelis, nepakartojamas atspaudas. Albumo garsinių monotipijų unikalumą Tarasovas kuria garsų deriniais bei jų skambesio spalvomis praturtindamas nuolat besikartojančią ritmo struktūrą. „Atto II“ įrašytas Vilniaus plokštelių studijoje¹³.

--------------------------------------------------------------------------------

¹ Išimtis – muzikologo Liudo Šaltenio straipsniai savaitraštyje Literatūra ir menas bei žurnale Kultūros barai.
² Lietuvos populiarioji muzika, džiazas ir rokas firmos „Melodija“ plokštelėse. 1962–1992: katalogas, V.: Mintis, 2013.
³ Донич, Оксана, „Валерий Копман: „Тридцать лет пишу о джазе“, – Jazz kvadrat, 2000 sausio 1.
⁴ Anketą pildė per 30 žymiausių sovietinės erdvės džiazo kritikų. Atlikėjai buvo vertinami ansamblių ir instrumentininkų kategorijose. Vienais geriausių nuolat buvo pripažįstami Ganelino trio ir jo nariai, Petras Vyšniauskas ir kt.
⁵ Listavičiūtė, Aušra, Lietuvos džiazo muzikantai: katalogas 1961–1996, V.: Saulės vėjas, 1996.
⁶ Abarius, Gintautas, „Midnight Song“ LP anotacija.
⁷ RiTonis/Lituanus/Sintez Records, 3-012-C-6, C6031757, 1991.
⁸ Listavičiūtė, op. cit.
⁹ Monografijos, C60 26655 007, 1988; Reminiscence blues, C60 27877 004, Melodija, 1988; Midnight Song, RiTonis/Lituanus/Sintez Records, 3-012-C-6, C6031757, 1991.
¹⁰ El Pais,1989 vasario 14.
¹¹ Melodija, C60 291 23 001, 1989
¹² Listavičiūtė, op. cit.
¹³ Melodija, C60-25693-003, 1987.